gėvelis

gėvelis: ×gė́velis (vok. dial. Gevel, vok. Giebel) sm. (1), gėvelỹs (3^a) 1. statusis stogo galas, skliautai: Gė́velį apkalė lentoms Up. Stogas su stačiu gė́veliu KI546. 2. K dvi sukaltos kartelės, kurios žargdinamos ant kraiko, kad vėjas nedraskytų, žirglys, žirgelis, žirglelis: Su gė́veliais kartį ant šelmens prispaudžia, kad vėjis nenuneštų spalių J. Krisdamas gėvelỹs da galvą praskels Ldvn. Vėjas numetė nuo stogo gė́velį Rdm. Šiaudų ant stogo nebuvo, tik gė́veliai riogsojo Brt. Toks vėjas pakilo, kad ir gėveliaĩ nuo stogo nulakstė Kt. Iš šitų lotukių bus gražių gė́velių Ig. Neuždėjai gėvelių̃, tai ir nudraskė vėjas kraigą Gs. Gė́velius nuo stogo nukūreno Gž. ^ Senis išdžiūvęs kaip gė́velis J. 3. scom. liesas žmogus ar gyvulys; menkos sveikatos žmogus: Jis jau toks gėvelys visą laiką buvo Alk. Kito tokio gėvelio dar nemačiau Vlkv. 4. scom. puskvailis, išsižiojėlis: Toks gė́velis tas jų vaikas, kad nė duonos pagrąžyt nemoka Vdžg.

Игры ⚽ Нужен реферат?

dėvelys — ×dėvelỹs sm. sluogas kraigui prispausti, gėvelis: Vėtra nuvertė kraigą ir su dėveliais LMD(Pns) … Dictionary of the Lithuanian Language
gibelis — ×gìbelis sm. (1) žr. gėvelis 1: Užtaisyk gìbelį, kad vėjas neitų Sd … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvelis — ×gyvelis sm. Mrj žr. gėvelis 2: Uždėk ant zolabo gyvelius, kad vėjas neišdraskytų Vlkj … Dictionary of the Lithuanian Language
gėbelis — ×gėbelis sm. (1) K žr. gėvelis … Dictionary of the Lithuanian Language
ėvelis — 1 ×ėvelis sm. (1) žr. gėvelis: 1. Daržinės ėvelis kiauras, tai sniego rasiam pripustytą pilną daržinę Kv. Ėvelį užkalk lentoms, juk kitaip lietus įlis per galą ant aukšto, ir galinė siena supūs Kv. 2. Stoguo jau naujų ėvelių reikia Rt … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias